Santrauka:
Vėl išplaukia diena
Iš apkasų, iš apkasų
Vėl išplaukia diena po miego--
O aš jau žygyje esu
Pafrontėj - išdavysčių sniego
Pusnynai žėri, žemė skyla
Kažkur už beržo tarp laukų--
Nešuos lyg perlą žodžio tylą,
Su juo žygiuoti man jauku...
Aplinkui minos sproginėja,
Taikiklio vyzdyje skiemuo,
Tik ką užgimęs, gaudo vėją--
Kuo jį nuprausi, Žeme, kuo,
Kai viskas jau krauju paėję,
Kai užpustyta mirtinai,
Kai apkasų pilkų alėją
Apramstę laiko šoviniai ?!
Iš apkasų, iš apkasų
Pasaulis nužvelgia padangę--
Ar bus rytoj čia dar šviesu ?
...Šalna dygioji žolę dengia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-11-08 13:33:53
Vėl išplaukia diena po miego--
ši vieta man paliko įspudį
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-11-08 11:34:14
Vis skaitau,skaitau... Toks dramatiškas.Net skauda.Ir prisiminiau:"Gamta nemėgsta tuštumos".
Tą puikiai išsakei,Giedre,eilutėmis:
"Pusnynai žėri, žemė skyla
Kažkur už beržo tarp laukų--
Nešuos lyg perlą žodžio tylą,
Su juo žygiuoti man jauku..."
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-08 10:06:14
O Giedre, nors ir su šoviniais, nors apjuosta apkasais,
tranšėjomis, o vis tiek- lyrikė. Karys ir poetė. Šiame eilėraštyje tai
pasiraiškia labai aiškiai, raiškiai, imliai.
Aplinkui minos sproginėja,
Taikiklio vyzdyje skiemuo...