Iš apkasų
Iš apkasų, iš apkasų
Vėl išplaukia diena po miego--
O aš jau žygyje esu
Pafrontėj - išdavysčių sniego
Pusnynai žėri, žemė skyla
Kažkur už beržo tarp laukų--
Nešuos lyg perlą žodžio tylą,
Su juo žygiuoti man jauku...
Aplinkui minos sproginėja,
Taikiklio vyzdyje skiemuo,
Tik ką užgimęs, gaudo vėją--
Kuo jį nuprausi, Žeme, kuo,
Kai viskas jau krauju paėję,
Kai užpustyta mirtinai,
Kai apkasų pilkų alėją
Apramstę laiko šoviniai ?!
Iš apkasų, iš apkasų
Pasaulis nužvelgia padangę--
Ar bus rytoj čia dar šviesu ?
...Šalna dygioji žolę dengia.