Jei galėčiau skristi, skrisčiau su paukščiais.
Jei būčiau paukštis, skrisčiau į mėnulį o gal į
Šiltus kraštus. Nežinau. Svarbu išskristi ir daugiau niekada negrįžti.
Taip, niekada negrįžti. Man per daug skaudu.
Tu suskaldei mano širdį į stiklo šukes.
Man dar skauda. Palik mane ir niekada
Negrįžk.
Prašau. Man dar skauda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2008-11-07 12:18:25
Turbūt norėčiau palinkėti paukščio jautrios širdelės, o ne sparnų :-)
„Man per daug skaudu": gal svetimo skausmo nebūna per daug.
Jaučiasi skausminga sankryža: arba..., arba negrįžk (negrįšiu)!
Viskas bus gerai, – įsižiebs toje sankryžoje žalia vilties spalva.
Juk ne veltui ir čia – ŽALIA ŽOLĖ, ar ne?
Tad tavo prašymas švelniai nutylėtas.
Pasilik su kūryba ir joje.
Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-06 22:36:22
Kol kas jaumų išraiška. Paukščio įvaizdis labai traferetiškas. Bet juk mokomės, ar ne? PO skyrybos ženklo paliekamas tarpas. Trečią eilutę siūlau redaguoti, nes "išslysta" iš bendros formos.
Sėkmės. :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-06 19:35:28
Ai, Simona. Nebūk paukštė, nes iš tikrųjų išskrisi ir negrįši.
Liūūūūdna mums be tavęs bus.
O širdelė it paukščio sparnas- tai kyla, tai leidžias.
Būtent todėl paukščiai skraido.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-06 19:21:02
jei jis irgi paukštis-tai gal negrįš.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-11-06 19:19:41
bet ką palikient- lieka
į lieką grįžt sunku, bet galima