Paskutiniu autobusu
Skubu pas mamą
Pažliugusiu rudens keliu...
Stoty palikusi
Neužbaigtų darbų bagažą,
Kasdienius rūpesčius
Mažoj rankinėje vežu...
Mintis dėlioju
Kaip vaikystėje mozaiką...
Kaip teisinsiuosi,
Kad lankau retai...
... kad trūksta laiko?
... kad diena trumpėja?
... kad metuose dienų mažai?
Prie kapo sukalbėsiu maldą,
Žvakutę degsiu atminties...
Sušildyta mamos gerumo auros,
Jos atleidimą glausiu prie širdies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-11-06 22:55:35
Labai gražu, liūdna ir tikra.
Vartotojas (-a): konce
Sukurta: 2008-11-02 23:59:08
Man irgi patiko. esu Visada už tikrumą, mene irgi...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-02 20:02:54
įtikinamiausia-
trečioji pasiteisinimo eilutė.
:)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-02 19:31:30
Kaip teisinsiuosi,
Kad lankau retai...
Visi šįvakar mes paskutiniu autobusu skubam ir teisinamės...
Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-02 18:42:17
Tikriausiai vienas gražiausių, kurį teko skaityta šitame tinklapyje.Paprastas, nuoširdus, be didelių išvedžiojimų.Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-02 17:31:57
Be galo gražu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-02 16:29:13
Gero žmogaus atgaila...