Rudeninė atgaila
Paskutiniu autobusu
Skubu pas mamą
Pažliugusiu rudens keliu...
Stoty palikusi
Neužbaigtų darbų bagažą,
Kasdienius rūpesčius
Mažoj rankinėje vežu...
Mintis dėlioju
Kaip vaikystėje mozaiką...
Kaip teisinsiuosi,
Kad lankau retai...
... kad trūksta laiko?
... kad diena trumpėja?
... kad metuose dienų mažai?
Prie kapo sukalbėsiu maldą,
Žvakutę degsiu atminties...
Sušildyta mamos gerumo auros,
Jos atleidimą glausiu prie širdies.