Išpiltas pastalėj pajuodęs lakas...
Nugirstas šnabždesys tarp atšakų...
Užmigęs liūdesys, paskelbęs karą,
Bestovinti taurė tarp pamatų...
Pasruvęs spindesys amoniako...
Ir heliu pripūsta balta gėlė...
Išnarpliota gili skylė chalato...
Nevaikštanti, stipri, gėla lėlė...
Supykęs, nekantrus pro langą žvilgsnis,
Suvirinta, tiesi, gležna kėdė...
Išgarinta, šilta, lipni pagalvė,
Užlopyta senai gili skylė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-09-14 20:10:41
Mesti mes nieko nemesime be autoriaus prašymo, nuo kažko pradėti juk reikia. Suprantu norą išsilieti, bet poezija mėgsta kai ką kita. Galbūt padėtų dienoraštis? Patarimai: rimuoti skirtingas kalbos dalis, stengtis išvengti tokių nepaaiškintų tekstuke mįslių "gležna kėdė", "lipni pagalvė". Sėkmės ieškojimuose!
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-14 13:59:58
Nieko nesupratau. :) Gal kas blogo kam nutiko, o gal... :) Galima ir pirmyn skaityt ir atgal, o apie ką? Niekad dar neuosčiau spindinčio amoniako....
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-09-14 13:49:31
ir kam tie daugtaškiai?