Už sienos
Išpiltas pastalėj pajuodęs lakas...
Nugirstas šnabždesys tarp atšakų...
Užmigęs liūdesys, paskelbęs karą,
Bestovinti taurė tarp pamatų...
Pasruvęs spindesys amoniako...
Ir heliu pripūsta balta gėlė...
Išnarpliota gili skylė chalato...
Nevaikštanti, stipri, gėla lėlė...
Supykęs, nekantrus pro langą žvilgsnis,
Suvirinta, tiesi, gležna kėdė...
Išgarinta, šilta, lipni pagalvė,
Užlopyta senai gili skylė...