Santrauka:
Reikia kaip įmanoma ateit arčiau Pradžios ir savo akimis ją pamatyti.
Sapnuoju.
O gal ne.
Gal šitaip atmintis atėjo.
Tamošius jaunas dar.
Ir varnas nejaučia senatvės.
Šilinių sodžiai dangų paremia stogais.
Giliai,
Aukštas svirtis iškėlę,
Iš žemės geria šuliniai.
Ten noriu būt ir aš...
Kad ir labai mažytis,
Nes reikia kaip įmanoma
Ateit arčiau Pradžios
Ir savo akimis matyti,
Kas pirmas atkeliavo
Būti čia.
O ne! Net nemanau,
Kad tai žmogus.
Net ne žvėris, ne paukštis.
Tuomet ne auksas –
Titnagas buvo brangus
Ir Skersbalėje žuvys maudės.
O kai prie titnago – pušis,
Žmogaus širdis krūtinėje
Šalčiausią speigą išlaikys.
Ir va, jaučiu kaip tvinksta akyse
Senovinis pradžios peizažas.
Iš ten einu į ateitį,
Į Dievą, į save.
O, varnai, pažiūrėk,
Ar aš nepanašus į tą,
Kuris čia skelia titnagą
Ir pirmą laužą kuria?
O mielas juodžiau,
Tu nežioplinėk,
Kas, kaip šiandieną čia...
Išseko Skersbalė,
Į Čapkelius išėjo,
Bet visuomet palieka būt pradžia.
Nukėlęs nuo peties
Tave dangun metu –
Plasnok per smegenis, per atmintį –
Įruso pintyje iš titnago iškritus kibirkštis
Ir pirmas
laužas
dega...
Tai ne Tamošius,
Tai ne, varnai, tu.
Tai aš prie laužo,
Savęs belaukiu ateitin pareinant.
Kuomet esi anksčiau už Kristų,
Kai nežinai, kur būsi, kai nebūsi,
Net pušyje šerdies
Altoriai atsiranda
Ir girgžda liemeny malda.
Visiems mums reikia Visagalio,
Kuriam galėtum patikėt save.
Taip nuo tada –
Nuo pirmo laužo
Su manim prie jo
Kaip su pradžia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-09-15 07:55:56
Ačiū, miela skaityti ir justi tikrą gero jausmo pliūpsnį.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-12 18:57:22
Svirties ir titnagu įskeltos ugnelės po šimtamečiu ąžuolu nuotraukas įdėjau.
Ir dar Margionių mergas pridėjau.
Žiūrėk, Pelėda, ar tik nestovi ten kokia simpatija??
Žiūrėti mano puslapy.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-12 17:16:54
Nuramino po greitaeigės savaitės. Labai dėkoju Jums.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-09-12 13:21:02
Vis sugrįžtu prie Autoriaus darbų - toks gražus sugrįžimas į pradžią. Vis kitu keliu, kitom mintim, bet šviesiai ir šiltai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-09-12 12:46:38
Kai pareisiu namo, įkelsiu nuotrauką, kur Dzūkų Erdvėj iš tikrųjų ugnelę įkūrėm ne "velnio sierka', o tiiiittttttnagu :)
Juk aš jaučiuosiu Pelėdos eilių iliustraaaaatore...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-09-12 11:42:20
Beveik - poema. Beje, labai nuoširdi, įtaigi. Miela ir šilta toje erdvėje, o mintys - tiesiog giliai filosofinės. JŪS esate tas Filosofas, mielas Pelėda. Džiaugiuosi Jūsų darbais, ta prasme, jų gilumu (aišku ir stiliumi, mat nenuobodu skaityti). Mane vis grąžina reikalinga linkme:)))) Tai jau daug, nors ir trumpam. Asmeniškai, šiek tiek pavydžiu, mat, įspūdis toks, kad Jums sekasi atrasti SAVE ir savo vietą šioje beribėje erdvėje. beskaitydama Jus, pagaunu optimizmo trupinėlį, Vilties, kad ir man gal kada pavyks....