Kaip keista kai iliuzijos dūžta,
kurių net nebuvo visai.
Ir piktas riaumojimas lūžta,
kai kūju per širdį daužai.
Kai smūgis po smūgio tikiesi,
kad ji atsigaus po mirties.
- Į nebūtį klyksmu byrėsi,
ar pranašu tapsi vilties ?!
Taip smūgis po smūgio nusilpsta
ir leidžiasi rankos žemyn.
Kas buvo numirę vėl miršta,
kas buvo toli vėl tolyn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-16 23:09:37
Kas buvo numirę vėl miršta,
kas buvo toli vėl tolyn.
Gražiai pasakėt...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-07-20 21:30:32
pesimistinis. Linkiu optimizmo daugiau.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-20 20:01:43
Negalima palūžti .
Reikia kovoti iki galo.
Eilėraštis lyriškas, jausmingas.....
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-07-20 17:20:02
Artima... Pažįstama... Belieka palinkėti nepalūžti.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-07-20 17:10:36
skausmo kupinas eilėraštis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-20 16:34:26
skaudus....uzuojauta..
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2008-07-20 15:56:14
Linkiu, kad netektų to suprasti.