Kaip keista kai iliuzijos dūžta,
kurių net nebuvo visai.
Ir piktas riaumojimas lūžta,
kai kūju per širdį daužai.

Kai smūgis po smūgio tikiesi,
kad ji atsigaus po mirties.
- Į nebūtį klyksmu byrėsi,
ar pranašu tapsi vilties ?!

Taip smūgis po smūgio nusilpsta
ir leidžiasi rankos žemyn.
Kas buvo numirę vėl miršta,
kas buvo toli vėl tolyn.