Santrauka:
vienam bardui (mirkt)
tu išplėšei neklausęs mano širdį.
išmaigei ją paėmęs Vyro pirštais,
suspaudei taip, kaip panorėjai....girdi! –
Tu išplėšei ir maigei mano širdį.
o kai paskui nutilo plonos stygos
ir Vyro pirštai jas paleidę jau ilsėjos –
geismai ilgai ilgai nebeužmigo:
šokdino juos tai raganos, tai fėjos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-07-08 21:09:03
per plauką ne trioletas :) ... o bardas buvo žiauroks :(
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-07-08 18:02:57
O vis tik parašiiu 5.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-07-08 18:01:30
Ne, nepatiko.
Rašyčiau 5, jeigu nežinočiau, kas rašo.
O dėl širdies...
Ji tam ir Širdis, kad garam žmogui skaudėtų..
***
PS: Nesupykit. Prie alaus atsiranda visokiausių minčių...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-08 14:32:39
...moteriškai... skausmingai...visada pasilik sau savo šventą neprieinamą niekam erdvę...ir visada liksi nugalėtoja...kūrinys labai aktualus ir reikalingas...