tu išplėšei neklausęs mano širdį.
išmaigei ją paėmęs Vyro pirštais,
suspaudei taip, kaip panorėjai....girdi! –
Tu išplėšei ir maigei mano širdį.
o kai paskui nutilo plonos stygos
ir Vyro pirštai jas paleidę jau ilsėjos –
geismai ilgai ilgai nebeužmigo:
šokdino juos tai raganos, tai fėjos.