Atgaila

Nesvarbu kad krūtinėj žaizda
Ir liko tik naktys bemiegės
Gyvenimo vis tiek nebėra
Aš nusidėjęs vargdienis

Lauke taip gera gražu
Švelniai ošia beržų kamienai
Mano sąžine likai tik tu
Neilgam gal tik vienai dienai

Įkalintas gėdos ir skausmo
Atsiribojęs nuo dienos šviesos
Išgąsdintas skambaus varpo gausmo
Meldžiu Dievą aš atgailos

Jaučiu kaip senka man jėgos
Artėja lemties valanda
Praslenka akimirkos lėtos
Ir baigiasi ši pamoka
agneee

2008-07-07 10:57:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-07-07 17:54:35

Praslenka akimirkos lėtos
Ir baigiasi ši pamoka

...giliai ir skausmingai suskambėjo...gražus kūrinys...

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-07-07 15:20:15

Gera mintis, viena pamoka baigiasi, prasideda kita. :)

Vartotojas (-a): agneee

Sukurta: 2008-07-07 14:34:30

Gyvenimas - tai pamoka. Tai turėjau omenyje.

Anonimas

Sukurta: 2008-07-07 13:19:32

Ar lyrinis subjektas buvo neparuošęs namų darbų? :D

Anonimas

Sukurta: 2008-07-07 11:03:10

Geras... stiprus kūrinys.