Nesvarbu kad krūtinėj žaizda
Ir liko tik naktys bemiegės
Gyvenimo vis tiek nebėra
Aš nusidėjęs vargdienis

Lauke taip gera gražu
Švelniai ošia beržų kamienai
Mano sąžine likai tik tu
Neilgam gal tik vienai dienai

Įkalintas gėdos ir skausmo
Atsiribojęs nuo dienos šviesos
Išgąsdintas skambaus varpo gausmo
Meldžiu Dievą aš atgailos

Jaučiu kaip senka man jėgos
Artėja lemties valanda
Praslenka akimirkos lėtos
Ir baigiasi ši pamoka