********
Sustok, tyla melsva įsisūrėjo,
Sustok, po kriaukle žiežirbos audros--
Mes išbarstyti rudeniško vėjo--
Tuoj arfom debesų kalnų viršūnės gros!
Aikštingiems skardžiams šitaip išsiliejus,
Suvirpa net žvaigždynai virš uolų--
Sustoki, vėjus, akmeninius vėjus...
Bet aš įsupti juos giesmėj galiu--
Sustok, tyla melsva įsisūrėjo,
Sustok, po kriaukle žiežirbos audros...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2008-07-07 11:10:43
Gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2008-07-06 17:06:38
Gaivus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-07-06 16:37:26
Patiko.
Norėčiau pabūti kartu kalnuose. Manau, kad tas " sustok", neleistų nugarmėti žemyn.
Geriausios sėkmės Jums, Giedre.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-07-06 15:33:53
o taip , vėjus sukelia ir drugelio sparnų plazdėjimas ... melodingas kalbėjimas
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-06 14:08:56
Ačiū labai , Ramune, už atsiliepimą..teisingai pastebėjote, toje vietoje gali būti du varijantai - čia kaip tik antrasis, kur kablelis pateisinamas.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-06 13:07:17
Sustoki, kaip akimirka žavinga
žibėjus visą laiką, kol gyvenam ...i