********
Sustok, tyla melsva įsisūrėjo,
Sustok, po kriaukle žiežirbos audros--
Mes išbarstyti rudeniško vėjo--
Tuoj arfom debesų kalnų viršūnės gros!

Aikštingiems skardžiams šitaip išsiliejus,
Suvirpa net žvaigždynai virš uolų--
Sustoki, vėjus, akmeninius vėjus...
Bet aš įsupti juos giesmėj galiu--

Sustok, tyla melsva įsisūrėjo,
Sustok, po kriaukle žiežirbos audros...