Santrauka:
būsena,kuri ėda mane iš vidaus
Šiąnakt aš ją pasiėmiau į saują –
Tą savo meilę – skaudamais delnais
Ir numečiau į šį pasaulį baugų
Su aštriabriauniais įtampos kampais,
Su susiraičiusiais keliais ir ruožais,
Kur vis grįžtu paklydus į namus,
Kur bjaurastis dar varžosi dėl grožio
Ir skiedžiant vyną užpila nuodus.
Dabar aš jau susivokiau išmaukus –
Tą savo meilę – degančiais lašais,
Bet net šėšelį namo sienoj maudžia:
Šventi paveiksluos meldžiasi kaltais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-07-05 00:40:11
Lyriškai eilutės plaukia. Paprastai ir gražiai. Tema įprastinė, bet perteikta tikrai nenuobodžiai. Patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-07-04 21:07:40
pritariu, skausmingos eilės, bet gražios
Anonimas
Sukurta: 2008-07-04 20:43:03
Patiko. Stipru, skausminga, gilu, gyva, tikroviška.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-07-04 20:26:09
skausmo kupinas eilėraštis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-04 20:19:03
Vidinė būsena neblogai perteikta...
tik aš eilių į posmelius suskirstyčiau...