Šiąnakt aš ją pasiėmiau į saują –
Tą savo meilę – skaudamais delnais
Ir numečiau į šį pasaulį baugų
Su aštriabriauniais įtampos kampais,
Su susiraičiusiais keliais ir ruožais,
Kur vis grįžtu paklydus į namus,
Kur bjaurastis dar varžosi dėl grožio
Ir skiedžiant vyną užpila nuodus.
Dabar aš jau susivokiau išmaukus –
Tą savo meilę – degančiais lašais,
Bet net šėšelį namo sienoj maudžia:
Šventi paveiksluos meldžiasi kaltais...