Faraono kapas piramidė
Mano šuns – po obelim
Nei sarkofago, nei karsto
Greit suės vargšelį
Marso mėnesienoj prisiminsiu tave
Kaip lakstei kvailelis pėdom kačių
Barbenai nagais į šaligatvius
Maklinėjai po smalą
Saulė nutaškė tavo kailį
Vėjas nugairino plaukų šakneles
Vizginai uodegą, kai talžė lazda
Suskretęs kaimynas iš antro buto
Išrausei sodą
Žengei išdidžiai
Juoda nosim riesta
It kurpės nykštuko
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2008-10-22 16:30:45
O čia kas - poezija?
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-07-04 22:32:29
brisiaus galas. liūdnas, skausmo kupinas eiliukas
Vartotojas (-a): niekieno šešėlis
Sukurta: 2008-07-04 20:08:34
net graudu pasidarė skaitant ir viską įsivaizduojant... patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-04 19:12:05
Vizginai uodegą, kai talžė lazda
Suskretęs kaimynas iš antro buto
...skausmingai...geras kūrinys...
Vartotojas (-a): Grėjus
Sukurta: 2008-07-04 18:12:36
Trečias posmelis patiko labiausiai, paskutinis duoda pasitikėjimo savim, gal ir kitų tikėjimo tavim. Įdomus darbas, svarbiausia nestandartinis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-04 16:51:01
iškart įsivaizduoju tą mielą keturkojį ;}