... tada kruvinom rankom aš paliečiau veidą,
Lytėjau sekundę, ar keletą...
Sustiręs iš baimės ar šalčio?
Jis nejaučia nieko, nei baimės,
Nei skausmo...
Tą sustingusį žvilgsnį, klaikų
Bijau prisiminti.
Kaip į ledą atsimušė mano mintys,
Ir palietė širdį sudužusios viltys.
Tas kūnas – sustingęs,
Į ledą pavirtęs,
Jo ašaros karčios
Krislais nukris pačios,
Nereikia pagalbos nei vėjo,
Nei šalčio...
Pakelk, po velnių, tą sušalusį kūną!
Pažvelk į sukaustytą sielą – kaip mūras.
Tą vakarą buvęs gražus ir laimingas,
Pavirsi į dulkes gyvenimo tilto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-07-10 11:58:44
po velnių
keisčiau į
pagaliau
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2008-07-08 19:09:00
trumpa akimirka.
manyčiau,
"jausmai" skyreliui
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-07-01 22:36:17
skausmo ir jausmų kupinas eiliukas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-01 22:01:59
...stiprus kūrinys...skausmas veržiasi pro sukrečiančius vaizdinius...viskas tikra, viskas išgyventa ...įtaigus eilėraštis...labai...
Anonimas
Sukurta: 2008-07-01 17:57:54
Vaizdžiai pateikta sušalusio , sužvarbusio žmogaus siela.
Nuoširdu.
Truputi nesupratau paskutiniuos eilutės....