Šaltis

... tada kruvinom rankom aš paliečiau veidą,
Lytėjau sekundę, ar keletą...
Sustiręs iš baimės ar šalčio?
Jis nejaučia nieko, nei baimės,
Nei skausmo...

Tą sustingusį žvilgsnį, klaikų
Bijau prisiminti.
Kaip į ledą atsimušė mano mintys,
Ir palietė širdį sudužusios viltys.

Tas kūnas – sustingęs,
Į ledą pavirtęs,
Jo ašaros karčios
Krislais nukris pačios,
Nereikia pagalbos nei vėjo,
Nei šalčio...

Pakelk, po velnių, tą sušalusį kūną!
Pažvelk į sukaustytą sielą – kaip mūras.
Tą vakarą buvęs gražus ir laimingas,
Pavirsi į dulkes gyvenimo tilto.
plunksna

2008-07-01 17:28:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-07-10 11:58:44

po velnių

keisčiau į

pagaliau

Vartotojas (-a): Languota_ss

Sukurta: 2008-07-08 19:09:00

trumpa akimirka.
manyčiau,
"jausmai" skyreliui

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2008-07-01 22:36:17

skausmo ir jausmų kupinas eiliukas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-07-01 22:01:59

...stiprus kūrinys...skausmas veržiasi pro sukrečiančius vaizdinius...viskas tikra, viskas išgyventa ...įtaigus eilėraštis...labai...

Anonimas

Sukurta: 2008-07-01 17:57:54

Vaizdžiai pateikta sušalusio , sužvarbusio žmogaus siela.
Nuoširdu.
Truputi nesupratau paskutiniuos eilutės....