Santrauka:
Manęs visur po lašą, po minutę.
Išmėtytas esu
Kaip iš kulkosvaidžio barstytos kulkos.
Surinkt į vienetą jau, regis, neišeis...
Žiupsnelis – ten, prie Dievo,
Prie giesmių šventų.
Kitas su velniu
Lošia kortomis
Ir paskalauja gerklę degtine.
Išmėtytas.
Manęs visur po lašą, po minutę.
Antai, į Grįžulo Ratus įkritęs,
Dainuoju sau, gyvenančiam minty.
Poezijoje klūpau prie altoriaus
Ir meilės patale iliuzijom žavus.
Man gera, kad karys,
Kad vėliavas su pergalėm keliu.
Džiaugiuosi, kad ir mano mokiniai
Su manimi po kosmosą paskraido.
O va – šiandieną
Atsitiko taip:
Po psichiatrinę dairaus.
Nejau balti jos žmonės mano,
Kad jie mane į vienetą suglaus?
Išmėtytas esu.
Kaip iš kulkosvaidžio pasėtos kulkos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-01 21:27:34
...KAIP TIK ČIA PSICHIATRINĖ LABAI TINKA...ji tarsi visą kūrinį pakelia į išskirtinio būvio egzistenciją, visas spalvas nušviečia nepaprastai kontrastingais tonais ir padidina eilėraščio psichologinį krūvį...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-07-01 11:39:22
Nereikėjo psichiatrinės minėti - kur kas patraukliau ir brandžiau skambėtų.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-01 10:10:04
Po psichiatrinę dairaus.
Nejau balti jos žmonės mano,
Kad jie mane į vienetą suglaus?
... geras, gilus kūrinys...dairykis, Pelėda... visi mes dairomės čia...visi...o vasara keliauja žiedais žiedeliais į tolius...dar kviečiau neprinokę ir dar rugiuose rugiagėlių debesėliai plauko...gražu...labai...