Išmėtytas esu
Kaip iš kulkosvaidžio barstytos kulkos.
Surinkt į vienetą jau, regis, neišeis...
Žiupsnelis – ten, prie Dievo,
Prie giesmių šventų.
Kitas su velniu
Lošia kortomis
Ir paskalauja gerklę degtine.

Išmėtytas.
Manęs visur po lašą, po minutę.
Antai, į Grįžulo Ratus įkritęs,
Dainuoju sau, gyvenančiam minty.
Poezijoje klūpau prie altoriaus
Ir meilės patale iliuzijom žavus.
Man gera, kad karys,
Kad vėliavas su pergalėm keliu.
Džiaugiuosi, kad ir mano mokiniai
Su manimi po kosmosą paskraido.
O va – šiandieną
Atsitiko taip:
Po psichiatrinę dairaus.
Nejau balti jos žmonės mano,
Kad jie mane į vienetą suglaus?

Išmėtytas esu.
Kaip iš kulkosvaidžio pasėtos kulkos.