Santrauka:
Po nerašymo pertraukos...
Užkimę vilkai bėginėja prie kojų,
Jų iškedentas kailis ošia tarsi Amazonė –
Jei matytum, sakytum, ne prieš gera.
Tai tie gobtūruoti fanatikai
Dėl pirmo prakąsto obuolio
Ir antros tikrosios nuodėmės
Savo dogmom iškapojo akis,
Aštriom kriauklėm išpjovė liežuvį,
Tik lūpas išsaugojai –
Jos pilnos alyvuogių.
Likus penkiolikai minučių
Pasimylėkime, Judai,
Taip karštai, bet taip netikroviškai.
O tada galėsime visą pasaulį
Išvaduoti iš šios butaforijos
Ir stebėti smėlio dulkes
Smilkstančias paskutinėj nuodėmėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-06-26 14:45:44
sudėtingai Tu čia...
Anonimas
Sukurta: 2008-06-26 10:18:10
kaip visada puikus! ir savitas stilius išlaikytas, o tavo rašymo stilius man labai patinka :) pati taip niekaip nemokėčiau
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-06-25 22:36:25
pradžia teikė vilties, pabaigai pritruko cinkelio. autorė išsikvėpė. autorė norėjo rašyti religine tema, bet tam reikia daugiau žinoti. kūrinys paviršutiniškas, paėmė vieną gabalą iš biblijos, paėmė kitą gabalą, bet sujungti, kad išeitų geras kūrinys- nesugebėjo. sėkmės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-25 20:31:25
Likus penkiolikai minučių
Pasimylėkime, Judai,
Taip karštai, bet taip netikroviškai.
...?...