Užkimę vilkai bėginėja prie kojų,
Jų iškedentas kailis ošia tarsi Amazonė –
Jei matytum, sakytum, ne prieš gera.

Tai tie gobtūruoti fanatikai
Dėl pirmo prakąsto obuolio
Ir antros tikrosios nuodėmės
Savo dogmom iškapojo akis,
Aštriom kriauklėm išpjovė liežuvį,
Tik lūpas išsaugojai –
Jos pilnos alyvuogių.

Likus penkiolikai minučių
Pasimylėkime, Judai,
Taip karštai, bet taip netikroviškai.

O tada galėsime visą pasaulį
Išvaduoti iš šios butaforijos
Ir stebėti smėlio dulkes
Smilkstančias paskutinėj nuodėmėj.