- kokia laiminga aš! -
žiūrėdama naktį į žvaigždes,
sušunku geriausiai savo draugei
Laisvei.
savo džiaugsmu degančias akis
ir šiltas rankas
iškeliu į dangų, mėgindama sugauti
Laiką.

gražiausia dovana,
kurią dovanoja dėdė
Likimas -
tai šios Dienos ir šios Naktys po šiuo dangumi.
o mano svaigūs ir dideli Troškimai
padaro Sielą dar gyvesnę,
apribodami ją Kūno būtimi.

aplink kojas trinas katinas
Išdidumas.
paglostau aš jį ir einu tiesiu keliu, kurį rodo
naivuolė Viltis.
širdį kutena nuoširdus
Atvirumas.
ir augina Pasitikėjimą kitų širdžių būry.

kartais mane aplanko kūrybinga
Vienatvė.
ir ji man leidžia suprasti, kokie svarbūs
Draugai.
draugų Juokas, mano Ašaras veja.
iš jų Šypsenų išauginti
mano Sparnai.