Su žmogumi gimė paprastumas..
O tada jis iš suplyšusio megztinio padarė tikėjimą, skylėtą.
Iš akinių stiklo šukių sulipdė pasitikėjimą, trapų.
O iš rėmelių išlankstė draugystę, lanksčią, tačiau pažeidžiamą.
Su bato raišteliais surišo visa tai..
Supratimas dingo, gavome niekšą,
Tačiau jis visada gali tobulėti,
Megztinis – lopomas, Šukės – suklijuojamos, Rėmeliai – ištiesinami..
Su žmogumi paprastumas ir mirė, tik neaišku ir prieš mirtį jis deformavosi..
Į puikybę, žeminimą..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-21 08:27:08
Tikra deformacija :) ...
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-06-20 23:17:29
o man idėja atrodo nuostabi...iš tiesų- viskas pataisoma, išskyrus žmogų...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-06-20 22:43:00
Mintis tai gera, tik vertėjo dar dešimt minučių prie jos pasėdėt. Matosi kiek skubotumo. O gal klystu?
Anonimas
Sukurta: 2008-06-20 22:38:50
Daugtaškį sudaro trys taškai, tašką - vienas. Apsispręskite. Skyryba nelabai aiški.
Suprimityvinta nebloga idėja.