Seniau galvojau,
Kad šalna sušildo.
Kad viską ji nudažo
Ne balta spalva...
Žaliai nušvinta
Šaligatviai pilki,
O žmonės užlipę ant stogų,
Mėto žvyro saujas
Dangun iš delnų.
Jos nušvinta
Dideliais žvaigždynais,
Sušildo mus
Spinduliais aksominiais.
Paimk nuo kelio seną akmenį,
Mesk dangun,
Jis mėnuliu nušvis.
Mes kuriam sau auksinį dangų
Ir skęstam šilkiniuos
Jo plaukų mazguos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-05-22 00:15:58
Mes kuriam sau auksinį dangų
Ir skęstam šilkiniuos
Jo plaukų mazguos..
Puikios eilutės:)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-21 23:29:31
"Mėto žvyro saujas
Dangun iš delnų." - cia atsisakyčiau "iš delnų"...nes ir taip savaime aišku, kad ne spjaudo...
per daug "dangaus" formų trumpame tekste...bet mintis yra, tačiau dar reikėtų padirbėt...sėkmės...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-21 21:43:49
O, kokia puiki idėja! Neblogai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-21 18:30:32
Seniau galvojau,
Kad šalna sušildo.
...puikios eilutės...įdomus kūrinys savo vaizdiniais ir potekste...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-05-21 17:32:42
užmėtyt "auksinį" dangų akmenimis norim? yra tame tiesos :)