Seniau galvojau,
Kad šalna sušildo.
Kad viską ji nudažo
Ne balta spalva...
Žaliai nušvinta
Šaligatviai pilki,
O žmonės užlipę ant stogų,
Mėto žvyro saujas
Dangun iš delnų.
Jos nušvinta
Dideliais žvaigždynais,
Sušildo mus
Spinduliais aksominiais.

Paimk nuo kelio seną akmenį,
Mesk dangun,
Jis mėnuliu nušvis.
Mes kuriam sau auksinį dangų
Ir skęstam šilkiniuos
Jo plaukų mazguos...