Po truputį blėsta žvakės šviesa,
Temsta akyse, darosi dulksna.
Lediniai pirštai liečia Tave
Krečia šaltis, elektros srove...
Akyse šmėsteli prisiminimai -
Nepasiekiami dangaus žvaigždynai.
Gęsta akys, stingsta žvilgsnis,
Paskutinis moja saulės mirksnis...
Girdi artėjant tylius žingsnius,
Ir duslius kažkieno žodžius:
- Laikas baigias - Tau sako Likimas,
Ir žvakę užspaudžia kaulėtas pirštas...
Širdis nustojo spurdėti - jai ramu,
Nes neliko gyvenimo padarytų randų...
Išaušo rytas, ir gėlės pražydo,
Visi džiaugės sulaukę ryto.
Tik rožė verkė - palikta vieniša,
Jos ašaras šluostė saulės šviesa...
Vėjas pustė supiltą smėlį ant žiedo,
O dangus verkė, ant Tavo išbalusio skruosto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nikita
Sukurta: 2008-05-16 10:41:06
Nepykit, bet linksmų eilių kurti nemoku. Labai ačiū už Jūsų komentarus :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-05-15 19:46:10
sakyčiau - banaloka, bet pradžiai gal gerai , :)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-15 18:49:50
Liūdnas eilėraštis, tačiau apie tokius dalykus kabėti linksmai nežinau ar galima. Man patiko.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-05-15 18:13:56
Yra daug žodžių, be kurių mintis būtų tik aiškesnė.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-15 16:21:02
Per daug... Gal per plačiai. Pabandykite lakoniškiau. Sėkmės!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-15 15:16:33
...skaudžiai...kodėl taip skaudžiai ?