Tenoriu stebėti gatves,
Nes joms nereikia sienų ar armijų
Apsiginti nuo priešų.
Jie – tik iliuzija.
Jų spalva
Išblukusi nuo kaitrios saulės,
Lyg apgaulė
Telaukia mano žvilgsnio,
Semiančio jos blyškų atspalvį.
Blėstantys pėdsakai grįžta
Iš kur atėję,
Laiko smiltys glaudžiasi –
Trūksta dienų.
Lyg Dievo pirštais jaučiu semiamą
Savo minčių ramybę.
Tirštą, sekinančią, nebylią.
Jau trūksta oro.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-04-12 21:33:52
Blėstantys pėdsakai grįžta
Iš kur atėję,
Laiko smiltys glaudžiasi –
Trūksta dienų.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-12 15:28:33
supratau-pagrindinė gatvė tavyje, kur nereikia nei sienų nei armijų ... gera aliuzija...
Vartotojas (-a): Sairusas
Sukurta: 2008-04-12 15:27:51
Gatvės tuščios ir pilkos į debesis žiūri, o kai saulė paliečia jų dangą, gyvenimas zuja aplinkui.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-04-12 12:43:38
Ypač pabaigos keturios eilutės. Geras darbas.