Tenoriu stebėti gatves,
Nes joms nereikia sienų ar armijų
Apsiginti nuo priešų.
Jie – tik iliuzija.

Jų spalva
Išblukusi nuo kaitrios saulės,
Lyg apgaulė
Telaukia mano žvilgsnio,
Semiančio jos blyškų atspalvį.

Blėstantys pėdsakai grįžta
Iš kur atėję,
Laiko smiltys glaudžiasi –
Trūksta dienų.

Lyg Dievo pirštais jaučiu semiamą
Savo minčių ramybę.
Tirštą, sekinančią, nebylią.

Jau trūksta oro.