Štai aš.
Dėkoju sienai.
Kažkur už jos
Niekas nedėkoja.
Maitėdomis gožia
Vytintą, atavistinį, ochra perdžiūvusį peizažą.
Štai pasaulis.
Ir ozono skylės.
Džiūsta mūsų sielos,
Bet nedėkodami vis tiek imsim
Ką kas kiek
Nori.
Mimikrija mano čia tilptų,
Jei susilaužyčiau kulną.
Jei inkrustuočiau save keptuvėje.
Jei drauge su visais
Kaip kiaušinienė kepčiau.
Kol kas tik dėkoju
Sienai,
Kad joje nėra lango.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-08 20:10:15
stichija ...kai
dėkoju
Sienai,
Kad joje nėra lango.
Anonimas
Sukurta: 2008-04-08 16:28:37
kazkaip perdaug zodziu panaudota is tarpt zodziu zodyno, bet be ju nieko daugiau nera. ir net kiausiniene kieusiniene tampa.. o skyryba irgi nelabai reikalinga sitam kuriny.
Vartotojas (-a): Sairusas
Sukurta: 2008-04-08 15:36:27
Na čia gali suprasti kaip nori, bet mintys įdomios:)