Štai aš.
Dėkoju sienai.
Kažkur už jos
Niekas nedėkoja.

Maitėdomis gožia
Vytintą, atavistinį, ochra perdžiūvusį peizažą.
Štai pasaulis.
Ir ozono skylės.
Džiūsta mūsų sielos,
Bet nedėkodami vis tiek imsim
Ką kas kiek
Nori.
Mimikrija mano čia tilptų,
Jei susilaužyčiau kulną.
Jei inkrustuočiau save keptuvėje.
Jei drauge su visais
Kaip kiaušinienė kepčiau.

Kol kas tik dėkoju
Sienai,
Kad joje nėra lango.