Dar uodžiu tavo kvapą
ant riešo, todėl švelniai
mokausi dainuot graikiškai
ir skaityt, kaip praėjusią žiemą.
Verkiu iš džiaugsmo
ir gera - ašaros tavo sielos
spalvos... Bet kokios – nežinau; tik
trys amžiai mūsų
dievo saujoj...
Ir žodžiai, nuspalvinti pieštukais,
jo rankose - mums ant skruostų:
skaitysim juos ir jūros
niekad nesibaigs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-03-28 20:40:56
Man irgi įstrigo ta vieta apie sielos spalvos ašaras. Geras kūrinys.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-27 19:23:45
įdomus kalbėjimas, gražiai vystoma mintis... kvaipai, kiek daug sukelia jie vilčių, minčių, atveria ištisą pasaulį... tik sugebėkime... keliauti jų šleifu. Na, man tokios mintys, emocijos...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-27 17:14:27
Ir žodžiai, nuspalvinti pieštukais,
jo rankose - mums ant skruostų:
skaitysim juos ir jūros
niekad nesibaigs...
...tyrai skamba...gražūs jausmai...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2008-03-27 16:10:10
kadangi nezinau autoriaus gyvenimo konteksto , 'graikiskai dainuoti' stipriai sunervina. zodziu kai kurie zodziai turi tureti priezasti, ir ji, butu gerai, kad matytusi tekste.