Dar uodžiu tavo kvapą
ant riešo, todėl švelniai
mokausi dainuot graikiškai
ir skaityt, kaip praėjusią žiemą.
Verkiu iš džiaugsmo
ir gera - ašaros tavo sielos
spalvos... Bet kokios – nežinau; tik
trys amžiai mūsų
dievo saujoj...
Ir žodžiai, nuspalvinti pieštukais,
jo rankose - mums ant skruostų:
skaitysim juos ir jūros
niekad nesibaigs...