O židinys užgeso
Kaip saulė vakare,
Tik jis ilgam tapo
Nematomas net naktyje.
Atšalo medinės sienos,
Gėlės nuvyto kampuose.
Kam reikėjo berti smėlį
Ant įkaitintos ugnies.
Jauti atšiaurų vėją?
Kaip plaukus žarsto ant akių?
Juk aš toks nesu,
Mėgstu atsakyti tuo pačiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-22 21:37:20
Gan primityvus tekstas, o ir perteikiamas vaizdas nėra niekuo ypatingas. Nėra vadinamojo ''šarmo''. Iš tiesų poezija kuria poetą, tad manau, kad per laiką tavo galvoje gims ir geresni kūriniai. Nenustok kūręs.Sėkmės!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-03-15 21:59:08
vaikiškas savęs pateikimas, bet ...pirmyn