O židinys užgeso
Kaip saulė vakare,
Tik jis ilgam tapo
Nematomas net naktyje.

Atšalo medinės sienos,
Gėlės nuvyto kampuose.
Kam reikėjo berti smėlį
Ant įkaitintos ugnies.

Jauti atšiaurų vėją?
Kaip plaukus žarsto ant akių?
Juk aš toks nesu,
Mėgstu atsakyti tuo pačiu.