Kai vakar buvo sustojęs laikas,
popieriniam laive užmigo Naktis.
Ji skaitė lelijos žiede išraižytus ženklus,
medžių šaknimis juos liejo į gatvę,
nepažįstamų akimis gėrė į save.
Sutikau ją iš ryto tarp dar nenukritusių
skiaučių dangaus, byrančiame garse.
Stebėjau jos plaukuose nokstančią rasą,
burtininko saujoje mačiau gimstantį vėją.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-28 14:11:22
Šiaip labai gražiai kalbi, bet trūksta išrišimo pabaigoj. kažkokios galutinės minties, kuri drioksteltų šiek tiek:)
Bet rašyti gali.