Dūstantis vakaras.
Be jokio saulėlydžio.
Tiesiog ėmė ir užgęso šviesa.
Plaštakės nuplikė dangų žvaigždėm
Ir tvirčiau jas klijavo
Su kiekviena diena.
Sėdžiu žemėje savo
Po plaštakių sparnais,
Jų žvaigždėm
Ir dangum.
Jau springstu šiom sapno skeveldrom
Ir iš kur,
Ak iš kur man vidun
Prilindo šitiek česnako?
Prieina vaikas juodas
Ir glosto man galvą,
Ašarota ranka.
Kiek žvaigždžių,
Kiek žvaigždžių daug išvydau lauke,
Bet nei vienos negaliu pakabint sau ant kaklo...
Už ką
Dangus visas jas tik nakyje mums išvysti siūlo?
Kodėl mes kai būna diena,
Atsimerkę blogiau jas įžiūrim?
Gal tam, kad kai protas aptemęs
Aklai akiai žvaigždė ryškiau regis?..
Jis sugundytas šviesos kaip plaštakė,
Skrieja arčiau žvaigždės šviesos tako .. (čia banalioji vieta)
Iš štai kančia-
Ji mano dieną pamaino į mirtį.
Bet geriau tu neverk
Mano juodas vaike
Kančių prireiks daug,
Kad žvaigždę ant kaklo galėtum kabinti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 00:16:57
pamirsau prideti -
linkejimas autorei - tobuleti ir sekmes
patarimas - daug kartu pries skelbiant perskaityt ir pagalvot ar skaitytojai TIKRAI nori toki kurini isvyst.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 00:15:26
drasu tik ta 'kurinio' vieta pazymeti 'cia ta banalioji vieta'.
kaip kitas 'vietas' kazin pazymet? :/
siaip net nezinau ka ir kaip cia kritikuot.
ir iki filosofijos labai labai toli. neveltui Ramune ja i kabutes idejo ;)
Vartotojas (-a): BlackRiver
Sukurta: 2008-03-10 21:36:59
O ką, tamsta, turite prieš filosofiją?
Žvaigždė ant kaklo buvo tik simbolistiška ekspresija. Žvaigždė - tai siekis, o ją ant kaklo kabinti šiuo atveju reikštų pasiektą tikslą, pergalę.
Česnakus pavadinčiau ne opera, o džiazu (improvizuoju žodžiais). Šiaip gal ir jūsų tiesa, sviestas sviesuotas. Bet čia jau susikerta mūsų skirtingos nuomonės. Norėjau ne taip išsireikšti.
Visvien dėkui už komentarą.