Ieškoki sielos gelmėje
To mažo mažo akmenėlio,
Kuris padės užmiršt mane,
Sakys, kad viskas buvo pasakėlė.
Ieškoki sieloje žibinto,
Kuris nušvies dorybės kelią.
Suraski raktą, kuris rakintų
Duris į netikros tikrovės šalį.
Ieškoki savyje žmogaus,
Kad nereikėtų timpčioti lėlės virvelių.
Tada tavęs nebeapgaus,
Kaip tad apgavo dėl grūdų saujelės.
Ieškot ir rasti tau linkiu,
Kad nepaliktum gabalu odos.
Greičiau ieškok! Tavim tikiu.
Tikiu, tačiau manęs nebeatminsi niekados...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-06 23:15:54
p.s. atsiprašau, daugtaškis, ne dvitaškis. et, va ką daro vakaras po darbo dienos. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-06 23:14:57
kažkaip maironiška. o tai atgyvenę. gražus tas deminutyvas pirmos strofos paskutinėje eilutėje - strofa jo dėka balansuoja tarp natūralumo ir sentimentalumo.
išliktų tas įspūdis iki galo, tik va paskutinė eiltuė bumbteli visu sentimentaliausiu graudulingumu. ir dar dvitaškis, žinoma. :)
bandyk skaityti daugiau šiuolaikinės poezijos, ieškoti neįprastų formų - gal padės laisviau dėlioti mintis.
daug simbolių, tik kyla klausimas, ar tikrai visus juos apgalvojai. ir jie primityvoki.
"netikra tikrovė" - sviestuotas sviestas. suprantu, kad čia a la meninė raiška, bet ji neskamba.
suma summarum - ieškok kažko naujo, savito, nematyto, neskaityto ir gilaus. ir bus gerai.