Ieškoki sielos gelmėje
To mažo mažo akmenėlio,
Kuris padės užmiršt mane,
Sakys, kad viskas buvo pasakėlė.

Ieškoki sieloje žibinto,
Kuris nušvies dorybės kelią.
Suraski raktą, kuris rakintų
Duris į netikros tikrovės šalį.

Ieškoki savyje žmogaus,
Kad nereikėtų timpčioti lėlės virvelių.
Tada tavęs nebeapgaus,
Kaip tad apgavo dėl grūdų saujelės.

Ieškot ir rasti tau linkiu,
Kad nepaliktum gabalu odos.
Greičiau ieškok! Tavim tikiu.
Tikiu, tačiau manęs nebeatminsi niekados...