Gal sugedo vaizdajuostė mano?
Įpratau, kad ryte žvilgsnis ganos
Kiaurai lango stiklą praėjęs.
Ganiava ši gal kiek sulėtėjus:
Kol sausi dar kavos milteliai
Tik kutena kavos puodelį,
Leidžiu sau atsimerkti į kiemą.
Nieko keisto. Jau sykį ne vieną
Taip pažadinau miegančią mintį.
Šįryt teko labai nusivilti:
Pavasariuos tikėjaus nubusti,
O čia še tau – sniego pripustė.
Drįsčiau į KAZIUKĄ šiųmetį
Kreiptis tiesiog: „Besarmati,...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2008-03-06 23:27:05
...nekaltas tas - KAZIUKAS - tikriausiai aplinka kalta...O parašyta angeliškai ir įtikinamai...Gražu...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-05 16:03:11
Auitorės stilius ir matymo "kampas"- nepakartojami, individualūs. Subtili, taiklių metaforų kalba. tai sentimentalu ar lyriška, tai mirk iš juoko, pasidavus tam žvigsniui....
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-03-05 10:04:05
Linksmas, žaismingas ir mielas... Angeliuko Kaziukas. :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-03-05 09:04:52
Turbūt išgirdo Tave tas besarmatis.
Viršum Naujininkų saulė, o sniegas vandeniu virsta.
Žvelgiu viršum, bandydamas surasti vyturį... Bet kol kas matau dar tik angelą.
Sėkmės, tik, žinoma, ne danguje, o po Aukštaitiją giedant... O ryto nusivylimą keisk saulėtos dienos džiaugsmu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-03-05 08:12:44
Pastebėjimais, pamąstymais ir būsenos, ir netikėtumo išraiška. Gyvas pasakojimas su nuotaikinga pabaiga:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-03-05 07:50:59
Leidžiu sau atsimerkti į kiemą ---- graži mintis. Ir nuotaika tiko tam "Besarmačiui":)