Ką tik praėjo mano draugė,
Tokia svaiginančiai rami.
Pasiūliau jai išgert arbatos,
Bet ji skubėjo dangumi...
Ji išlydėjo kitą žmogų,
Paliko mane vieną čia.
Pasakė tik, kad dar ne laikas,
Dar tavo saulė danguje...
Bet aš prašiau tik pasėdėti
Ir su manim truputį pakalbėti,
Išgert puodelį nežinios arbatos
Ir toj akimirkoj tylėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-18 23:13:02
trūkumai:
1. rimavimas (rami/dangumi; pasėdėti/pakalbėti)
2. daugtaškiai (šiame kontekste jie netinka, dabar sentimentalina, smugdo)
3. turinys - paprastas, elementarus ir toks šiaip sau, lyg rašytas iš reikalo.
privalumai - jausmai visad lieka jausmais, o jausmai turi kažkokio polėkio, nors čia sentimentaloka, bet jausmai..
Vartotojas (-a): niekieno šešėlis
Sukurta: 2008-02-18 12:16:57
Ačiū už nuomones ir komentarus.
Nendre, čia tikrai apie giltinę, ir ji gali būti šviesi... :]
Anonimas
Sukurta: 2008-02-18 10:32:01
Vat tas paprastumas mane irgi užkabino. Tik gal trečias stulpelis man nelabai limpa :)
O čia rimtai giltinė? :/ Bo man per daug šviesus jis, kad būtų...na nežinau :)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-18 10:10:34
patiko....atrodo, toks paparastas, bet siltas.