Ką tik praėjo mano draugė,
Tokia svaiginančiai rami.
Pasiūliau jai išgert arbatos,
Bet ji skubėjo dangumi...

Ji išlydėjo kitą žmogų,
Paliko mane vieną čia.
Pasakė tik, kad dar ne laikas,
Dar tavo saulė danguje...

Bet aš prašiau tik pasėdėti
Ir su manim truputį pakalbėti,
Išgert puodelį nežinios arbatos
Ir toj akimirkoj tylėti...