Dundėjimo pilnas, tik neišbaigtai dunda.

Verčiantis susimąstyti...

Geras eilėraštis.
O jei nubraukus pirmoj eilutėj

Skaudūs išbandymai, kai
...Pradunda mūsų sielų traukinys
Klaidingais bėgiais, vedančiais į niekur... - vedančiais į save, tik giliai į save..., iš kur ir grįžta pažinimas, čia taip taikliai išreikštas.
Gerai pritaikyti, stiprūs vaizdiniai, ir nieko per daug.

"susižavėjusiojo" ---- gal užtektų "susižavėjusio-aukos" (be -jo) Geresnis ritmas.

O kas tas -niekur?
Sunku net įsivaizduoti, kiek tokių ir kitokių traukinių ir netraukinių ten nuvažiavo.
O tai reiškia, kad tas "Niekur" -ne tuščias erdvė... Kiek daug ten visa ko prigrūsta, kad net, sakau- sunku įsivaizduoti.
Manau, kad tas NIEKUR jau seniai neNIEKUR, o ten pabuvus, ko gero, galima atrasti Ameriką...
Va tos pirmos trys eilutės man smagiausios ir reikalingos. Bent jau pamąstymams.
Toliau.
"Jame- žaidimai"...
Suprantu, kad traukinyje. Ar kur?
Jeigu iš tikrųjų taip, tai... ėgi, te tas traukinys važiuoja, nes jame, regis, nieko geresnio nėra.
Ten budeliai, apsimeteliai geradėjais..
Ten "mintys - šukių kratinys..."
Stop, Tylinti. Labai įdomu, kaip tos mintys atrodo? Kad jos suveltos, kaip KRATINYS dar nereiškia, kad ten nėra gerų, įdomių minčių. Kita vertus bent man būtų smagus sužinoti,kaip atrodo mintys "Šuoliuojančio žvėries"...
O žvėris vis tik įdomus:ir sustoti negali, ir savęs nekenčia ir tuop pat metu savimi susižavėjęs...

Ta va, kiek man minčių pažėrė Jūs eilėraštis.
Geras eilėraštis.
Sėkmės.