Kai verkia lietūs drumzlinoj tamsoj,
Pradunda mūsų sielų traukinys
Klaidingais bėgiais, vedančiais į niekur...
Jame – žaidimai, budeliai ir geradėjai – kaukės...
Ir mintys – šukių kratinys
Šuoliuojančio žvėries, sustot negalinčio,
Savęs nekenčiančio, savim susižavėjusiojo – aukos...