Negaliu pasakyti, kodėl nėra kelių atgal,
kodėl negalima atsukti laiko, kurį pakeistum gal,
nežinau, kodėl laikas nestoja ir nelaukia –
jis lyg jūros bangos tik plaukia ir plaukia...
Negaliu pasakyti, kodėl paukščiai turi sparnus,
kodėl tyloje kartais girdime kažkur žingsnius,
nežinau, kodėl mes bijome būti vieniši –
gal todėl, kad bijome būti įskaudinti...
Negaliu pasakyti, kodėl rašau šias eilutes,
kodėl kartais skaičiuoju laiko minutes,
nežinau, kodėl žmogus elgiasi taip keistai –
būna suaugę, bet elgiasi lyg vaikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-06 08:42:01
Klausimai sau, nors daugeliui girdėti. Žinoma, visada prasmingi pamąstymui, kiekvienam savo laiku ieškant atsakymų.
Dėl eiliavimo: ritmas nesuderintas; antrame st. "vieniši" ir "įskaudinti" nesirimuoja; paskutiniame - "elgiasi" dukart, pradėta vienaskaita "žmogus...", pabaigta daugiskita "suaugę... elgiasi lyg vaikai"
Kūrinį būčiau pasilikusi tik sau:)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-05 18:12:28
Niekas to pasakyti negali, todėl nebūtina vardinti tuos klausimus :)