Negaliu pasakyti, kodėl nėra kelių atgal,
kodėl negalima atsukti laiko, kurį pakeistum gal,
nežinau, kodėl laikas nestoja ir nelaukia –
jis lyg jūros bangos tik plaukia ir plaukia...

Negaliu pasakyti, kodėl paukščiai turi sparnus,
kodėl tyloje kartais girdime kažkur žingsnius,
nežinau, kodėl mes bijome būti vieniši –
gal todėl, kad bijome būti įskaudinti...

Negaliu pasakyti, kodėl rašau šias eilutes,
kodėl kartais skaičiuoju laiko minutes,
nežinau, kodėl žmogus elgiasi taip keistai –
būna suaugę, bet elgiasi lyg vaikai...