Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio
Čia šešėlis ant sienos.
Nebijoki, žmogau -
Vaikšto mirusių sielos,
Tyli žodžiais dangaus.
Jis toks geras mažytis -
Jo nebauskim tamsa.
Už langų ima švisti
Neatėjus žiema.
O ugnelė kūrenas-
Šilta, gera, ramu.
Snaudžia kaminas senas,
Dūmai kvepia mišku.
O tave aš mylėsiu -
Gal tu mano sūnus?
Ir malda palydėsiu
Į Aukščiausio namus.
Neskubėki, šešėli,
Grįžt iš žemės dalios.
Pailsėki, pabūki
Tu prie savo mamos.
Verpsiu šiltą tau šalį
Iš vienatvės dienų
Ir numirus, sūneli,
Aš tave auginu.
*****
Iš žvaigždės spindulėlis
Ir lemtis – iš žvaigždės.
Klauso žodžių šešėlis
Šilumoj prie ugnies
Ir labai patikėjo,
Kad jis mamos sūnus.
Mažas, mažas šešėlis
Lanko ilgesiu mus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-09 13:31:43
vienintelis trūkumas - trečioj nuo galo eilutėj geriau skambėtų "kad mamos jis sūnus", ritmiškai taip geriau. ir nežinau, ar bereikalingos tos eilutės po žvaigždučių, iki jų kūrinys taip nuostabiai užsibaigia.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-02-04 22:00:30
Šiltas. Iš tiesų.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-02-04 14:37:40
Labai atsiprašau, kad dažniausiai nepadėkoju už nuomonių pareiškimą, pasakymą, paviešinimą.
Taip jau susigūžėjo nejudrūs mano metai...
Visiems dėkoju. Nepaisant kokios nuomonės bebūtų. Nėra tokio kūrinėlio, kuriuo būčiau patenkintas.
O patį didžiausą, sunkiausią darbą, kuris peršoko per 300 puslapių, vėl pradėjau iš naujo... Dabar jo tik 16 puslapių. Taigi 4 kartus mažiau, negu man metų.
Aš beveik žinau, kad jų neperrašysiu, bet ... negalima palikti to, ką žinai, kad reikėtų kitaip..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-04 11:39:21
...labai jaudinantis gražus kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2008-02-04 09:18:22
Tyliai tyliai, lyg visai be žodžių, be garso...Tik mintys, tik Atmintis...
Jauku paliko perskaičius.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-04 08:54:07
Koks mielas šis šešėlis, nebijočiau tokio... Įtaigu, netgi tokio norėčiau. Jei ką, Pelėduk, gali jam perduoti, kad gali ir pas mane pasisvečiuoti... ;)
O pabaigoj šiek tiek kitaip:
"...Klauso žodžių šešėlis
Šilumoj prie ugnies
Pagaliau patikėjęs,
Kad jis mano sūnus.
Mažas, mažas šešėlis
Lanko ilgesiu mus..."