***
Jau laikas - plaukia debesys keleiviai--
Tiek kraujo - verkia vėjas pranašų...
O tavo žaibo baltaveidei kreivei
Dygliažolę segu švelniausiąją visų--
Tėvynės usnį - te į širdį duria--
Mėnulio pilnaty giedos šalna,
Kalnai iškels raudoną saulės burę--
Jų skardžiai guos - gaubly tu ne viena...
Tėvynėje naktis - tamsybių sargas
Ir obelų sukruvinta rasa,
Klastos nagai, pritvinkęs kaulų vargas
Ir pragaro kompanija visa--
Jau laikas - sako debesys nuraudę--
Dygliažolė ir purpuras ir mėlis--
Pakilo vėjai saulės aidus gaudę--
Žmogaus balsu dejuoja kopų smėlis--
Tėvynės usnį nešk - benamio dalią,
Lietaus padangę, pirmutinę šalną --
Te širdį plėšo, tegu širdį gelia,
Bet viską neškis į tą Šventą Kalną,
Kur skamba baltos arfos debesų
Poezija pražydusiu balsu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2008-02-02 14:11:23
Poezija pražydusiu balsu...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-01 18:47:35
Kaip visada, žaviuosi. Nuostabūs vaizdiniai. Prasmingai kviečiantis atsibusti. Emociškai stipru ir įtaiginga.
...Bet viską neškis į tą Šventą Kalną,
Kur skamba baltos arfos debesų
Poezija pražydusiu balsu... - labai gražu.
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2008-02-01 18:20:35
Paskutinė eilutė - labai vaizdinga :)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-01 17:58:58
Malonu skaityti apie Lietuvą. Mano požiūriu kiek prastina kūrinio formą brūkšniai"--" eilutės pabaigoje.
Atviras skausmas dėl Tėvynės. Lyriškai gražiai sustyguotos mintys.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-02-01 16:50:33
skardžiai paguodžia
dygliažolė švelnutė
pražydo arfos
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-02-01 15:18:49
Atleisk, gal nepataikau...
Bet skaudu nešti ir tą poeziją "pražydusiu balsu".
Kai reikia nešti 'tėvynės usnį, " benamio dalią".
Prašau- NEPYK...
Man jau vis sunkiau ir SUPRAST. Jau ne tik metai, bet ir mėnesiai, dienos veikia.
Anonimas
Sukurta: 2008-02-01 14:34:32
Gražiai ir jausmingai išreiškėte mintis.